Galimos aferos monitoringas
Kaip dažnai nutinka mūsų valstybėje, valdomoje “profesionalų“, inovatyvios įdėjos kyla iš tų valdininkų, kurie mano esą profesionalai, bet iš tiesų tai yra tik jų pačių nuomonė apie savę. Pakeisti ją, beveik neįmanoma, o kartais ir nebereikia, nes profesionalai apčiuopę pelningesnį problemos sprendimo varijantą, patys suskumba ją keisti.
Matyt tokia „inovatyvi“ karuselė pradėjo suktis apie Lietuvos oro uostus. Iš tiesų- vis mažiau lieka objektų, kuriems realizuoti reikalingos didžiulės lėšos, atitinkamai atkatams, taip pat. Viskas proporcinga.
2018 metų pabaigoje žvitrusis susisiekimo ministras R.Masiulis, pareiškė, kad reikia griauti senąjį Vilniaus oro uosto korpusą: “Iš paveldo ištraukti tą senąjį terminalą būtų politiškai svarbus žingsnis, kad galima būtų jį nugriauti ir statyti naują modernų atvykimo terminalą…“ Na R. Masiulis, per ministravimo kadenciją iš tiesų pamatė ne vieną oro uostą ir kaip natūralu kiekvienam „kaimiečiui“, tai yra visiems mums, ilgokai buvusiems atitrauktais nuo europinės civilizacijos, gražu tai kas blizga. Visiems, bet ne tikriems profesionalams, kurie pagal „metro“ Corbu išaiškinimą: “architektūrą reikia ne tik žinoti, bet ir ją suprasti“. Tam pasiekti mokėmės, tobulinomės, dirbome, mylėjome ją.
Bet, ką ten R.Masiulis, ir R.Pakalnis – Vilniaus „Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisijos pirmininkas, žinomas biologas, kažkodėl pristatomas paveldo saugininku, imasi samprotauti apie esamo Vilniaus oro uosto architektūrinę vertę. Iš esmės nekvaili, bent jau tiek, kad suprastų, kad ne viską supranta.
Nebandysiu, pakeisti minėtų piliečių nuomonę, nes profesionalią argumentaciją suvokti, taip pat reikalingas tam tikras pasirengimas, o dar esant įsigalėjusiai nepagarbos profesionalui nuostatai, to tikrai sunku tikėtis. Tačiau gyliau besidomintiems, rekomenduoju Lietuvos architektūros teoretikų – grandų publikacijas: Dr.prof.A.Mačiulis- „Naujasis Vilniaus aeruosto pastatas“ [Literatūra ir menas.1993.05.15]. Dr. prof. R. Buivydas- “Vilniaus aerouostas- modernūs ir svetingi Baltijos šalių padangės vartai” [Lietuvos rytas. 1995.06.30]. Dr. prof. J. Minkevičius – „Vilniaus aerouosto tarptautinis terminalas“[Lietuvos aidas. 1995.07.11]. Ir žymusis mūsų architektas – išeivis – E.Arbas-Arbačiauskas „Vilniaus modernusis stiklo aerouostas“ [Technikos žodis.1997.nr.3].
Pabrėšiu tik vieną – negalima vertinti kompleksinio sprendimo išskaidant jį į atskirus korpusus, juo labiau, kad būtent skirtingų architektūrinių stilistikų jungtis ir sudaro esminę šio objekto vertę.
Ir dar atkreipsiu dėmesį į tai, kad nors minėti profesionalų tekstai parašyti prieš dvidešimtmetį, dera prisiminti kolegos, R.Hovardo, tarptautinėje komandoje projektavusiam SNO pastatą, priminimą- “mados eina ratu”.
O mes taip skubam, dėl ko jau dabar profesionalai graužia nagus, prisimindami beveik totalų Algimanto Sprindžio palikimo sunaikinimą, neseną Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio ”Kelių policijos” pastato
nugriovimą ir mano bičiulio, aeruosto bendraautoriaus Gintauto Telksnio –Kavinių “Mėta” Vilniuje, ”Banga” Palangoje, Sporto salės Žemaitės gatvėje, Vilniuje ir pagaliau Lietuvos civilinės aviacijos administracinio pastato sunaikinimą.
O apie Lietuvos civilinės aviacijos administracijos pastato nugriovimą, kuris buvo mūsų [A.Aleknos, G.Telksnio, L.Vaičio] Vilniaus oro uosto projektavimo apimtyje, tinka pakalbėti dabar. Atsižvelgdami į ašinę esamo oro uosto pastato kompoziciją, į tai, kad vieną galimos aikštės išklotinę suformavo viešbučio pastatas [arch.J. Anuškevičius], savo projekte numatėm ir priešingos pusės aikštės užstatymą panašios apimties išklotine. Pagal vidinį darbų pasiskirstymą – šio pastato architektūrinį sprendimą vystė G.Telksnys. Gavome aiškios urbanistinės struktūros aikštę, numatydami jos tolimesnį išbaigtumą – prie įvažiavimo į ją – du apytikriai simetriškus daugiaukščius automobilių parkavimo pastatus.Vienas jų, senokai realizuotas [arch.S.Mikštas], kitas realizuojamas dabar, atsiprašau nežinau autoriaus. Lyg ir viskas būtų gerai, bet per tą, neapibrėžtą laiką, buvo nugriautas, geros architektūros, urbanistiškai reikalingas
pastatas. Atsirado neartikuliuota erdvė, kurios dabar jokiu būdu nepavadinsi aikšte.
Vėlgi sprendimas buvo priimtas net neinformavus apie tai autorių.Tuo tarpu pirminėje durnumo stadijoje “inovatyvius” nukrypimus dar galima gydyti, atkreipiant dėmesį į perspektyvoje numatytą daugiaukštį parkingą, kuris pagaliau ir statomas. Tai gi dabar, arba daugiaukštis parkingas stovės
pustuštis, arba išdrikusią stovėjimo aikštelę reikės užsodinti bulvėmis.
Ir tai visai nejuokinga, dabartiniai oro uosto vadai iš ”š… visko spaudžią vašką”. Taip vizualiai užterštos vidinės oro uosto erdvės nebuvo niekada, vien ko verti Makaliaus skudurai, iškabinti reprezentacinėje išvykimo erdvėje, lagaminų pakavimo, tame tarpe savitarnos būdu “kioskas” visiškame salės centre, pati lagaminų vyniojimo akcija “nostalgiškai” primena tarybinius laikus… O dar įvairių prekybinių kioskų gausybė, beje dažniausiai visiškai tuščių, bet atimančių plotus iš pagrindinio funkcinio dėmens – keleivių. Tai sukuria perpildytos erdvės įspūdį, juo labiau, kad pagal kelių stebėjimų rezultatus, vienu metu nedirba 8-12 registravimo stalų, visiškai neįveiksmintas antresolinis aukštas, kuriame ir galėtų atsirasti pagalbinės keleivių aptarnavimo funkcijos. Nors ir jos, oro uostui esant vos už penkių kilometrų nuo miesto centro, nėra tiek reikalingos.
Atvykimas, žinoma problema, dėl tarsi ribotų senojo korpuso galimybių. Ar tikrai? Jeigu centrinis “A” blokas apkrautas 30-50 atvykstančių reisų per dieną, tai dešinysis blokas “C” 10-20 reisų, o kairysis blokas “B“, neveikia aplamai? Kad jus žinotumėt, kiek čia reikėjo pasukti galvą, kad išplėsti atvykstančių keleivių srautus, nepakeičiant esminio pastato kompozicinio sprendimo.
Dabargi nebrandus požiūris į eksploatavimo kultūrą, kai merkantiliškas pragmatizmas, užgožia valstybės reprezentacinio objekto erdves, apie ką taip buvo susirūpinęs ministras R.Masiulis. Rašau „buvo susirūpinęs“, nes jau brandinama naujo oro uosto statybos įdėja, naujoje vietoje, su natūraliai keleriopai didesne sąmata, tuo pačiu ir su atitinkama procentuote…
Iš esmės posūkis teisingas, tik jam reikalingas teisingas sprendimas.Kodėl jisai teisingas, ir koks tūrėtų būti?
Iki LV
P.S Parašęs šį tekstą, sužinojau, kad politikai pagaliau susitarė ir akivaizdu-naujoje vyriausybėje R.Masiulio, nebus. Ką gi šeimininkė lauk, iš paskos ir liokajai…
