Buvo laikai, jau man būnant jaunu žmogumi, reiškia daugiau nei prieš pusę amžiaus, kai mėlynųjų padangių laineriai AN-2, dažniausiai liaudyje vadinami „kukuruznikais“ skraidino mus iš Vilniaus ir Kauno į Palangą, o gal ir į Klaipėdą. Ir kažkuriuo metu, besivystant oro transportui, buvo padaryta esminė klaida. Tolimesniam pajūrio oro uosto vystymui buvo pasirinkta Palanga. Gal būt, Klaipėdos oro uoste dislokuota „kukuruznikų“ oro flotilė iš tiesų atrodė perspektyvi ir reikalinga trąšoms barstyti, neaprėpiamuose kolūkių laukuose…?
Gal tuometinei Lietuvos ponijai buvo paranku turėti tiesioginį reisą į Palangą, patogų ir vis gausėjantiems srautams į „beveik Ameriką“ iš plačiosios „tėvynės“?
Taip 3000 m. ilgio ir 1700 m. pločio [nuo plento iki jūros] juosta buvo atimta iš mūsų ir taip skurdokų rekreacinių galimybių. Tarsi to būtų maža, aistringi, jauni, žinantis, kad visi „kolaborantai“, profesionaliai dirbę tarybiniais metais yra kvaili, „žalieji“ sugebėjo taip įbauginti Klaipėdos o ir neapsiplunksnavusius nepriklausomos valstybės vadovus, kad logiška naftos terminalo vieta – Klaipėdoje yra visokeriopai žalinga.
Gal jau tada užgimė, iki šiol tebesitęsiantis atsainus požiūris į tikrus profesionalus, dešimteriopai atsirūgęs Mažeikių naftoje ir šimteriopai Ignalinos atominėje ir suskystintų dujų terminale. Mat jie neįpratę savo argumentus įrodinėti mitingais. Manote, kad aš, asmeniškai prikišęs nagus prie Palangos oro uosto plėtros, jau tada nesupratau, sumanymo ydingumo?
Supratau. Tad prie akivaizdžios ir jau įprastos valdžios nekompetencijos, tenka pripažinti ir savo-mūsų, profesionalų konformizmą. Gali būti, kad šie du dėmenys ir sukūrė dabartinį nepagarbų požiūrį į profesionalų nuomonę…
Vienas iš „argumentų“ naftos terminalui nebūti Klaipėdoje – siauras uosto farvateris. Jeigu valdžioje esantiems žmonėms, būtų užtekę valios ir atsakomybės, tai po apsilankymo kaimyniniame Ventspilyje, dvigubai siauresnėse mūsų Ventos žiotyse, pamatytų, kad čia per metus operuojama 25 mln. naftos.
Mūsiškėje, plačioje, atviroje jūroje įrengtoje Būtingėje buvo planuojama 8 mln. Ir technologiškai pavojingesnis terminalas pastatytas visai prie pat „braliukų“sienos. Kai panašią kiaulystę mums „pasiūlė“ Kaliningradas, tiesiai priešais Nida įrengęs gręžinį, beje toliau nuo kranto, nei Būtingė iki Latvijos sienos, šaršalą sukėlėm kaip reikiant.
O Ventspilio uosto direktorius, maloniai paplukdęs būrelį Baltijos šalių architektų Ventos uoste atvirai prisipažino, kad nuotėkis perpumpuojant naftą, nors vyksta stabilioje situacijoje, negarantuoja nuo įvairaus dydžio naftos nuotekų, kurios upėje yra žymiai lengviau ir garantuotai suvaldomos, nei atviroje jūroje. Nevengęs nusistebėti mūsų pasirinkimu, kai tokio pobūdžio perpumpavimo plūdurai pripažįstami vandenyse su „ilgąja“ banga, ne tokia, kaip Baltijoje.
Būtingė oficialiai skelbia nuo 1999 metų patyrusi septynias avarijas, neužsimindamos apie jų mastą, primindama tik didžiausią- 2001, kai išsiliejo 49 tonos. O „mažosios“ nuotekos?
Antras „kapitalus“ argumentas prieš Klaipėdą, buvo galimas terminalo gaisro ar sprogimo pavojus. Pagal šią logiką – dabar, neduok Dieve, koks Klaipėdai pavojus…
Taip iš Lietuvos rekreacinio kapitalo buvo atimta dar 3000 m. ilgio pajūrio juosta nuo Šventosios iki Latvijos sienos.
Ar jau šaukštai po pietų? Tikriausiai. Nuo čia fantastinė trilogijos dalis.
Atidžiau pažvelkime į žemėlapį, atkreipdami dėmesį į užrašus, kokioje unikalioje gamtinėje situacijoje mes prišnerkštėme. Pasiteiraukime lenkų, gal jie nebrangiai atsisakys Būtingės, kadaise, per mūsų kvailumą jiems atitekusios, kartu su Mažeikių nafta. Gal kartu su jais ir latviais paprašyti iš ES pinigėlių uždaryti terminalą, suteikiant atitinkančias paslaugas Klaipėdos uoste. Kainuotu tikrai nepalyginamai mažiau nei EJ uždarymas o, ir pavyzdys – gamtos regeneracija, būtų unikalus visoje Europoje.
O ką gi su Palangos oro uostu. Ogi, kaip žinia priartinam pagrindinį Lietuvos oro uostą Kaune, dar turime vos už 60 km. esantį oro uostą Liepojoje, kiek toliau Ventspilis…
Palangos oro uostui suteikime privačių ar mažųjų lėktuvų aptarnavimo statusą, atsivėrusioje oro uosto ir terminalo erdvėje, iki pat jūros įkuriame rekreacinę – Laisvąją Ekonominę Zoną, geriausiai su Las Vegas‘o frančize. Apsidairius aplinkui, tokios funkcijos arti nematyti…
Manote, kad tai tikrai vien fantazija? Dėl visa ko pasiklausčiau privataus verslo… LV
