Galimos aferos monitoringas.
Kaip jau minėjau pirmoje dalyje, buvusioji vyriausybė tarsi pati atitoko nuo “konceptualių“ bandymų, nugriovus sovietinio palikimo korpusą, suteikti Vilniaus oro uostui, blizganti –suprask modernų vaizdą.
Pritariu, kad iš tiesų reikia ieškoti naujo sprendimo- pagrindiniam valstybės oro uostui.
Kodėl reikia atsitraukti iš jo dislokacijos Vilniuje? Nebekalbėkim jau apie nevalyvą dabartinį jo valdymą.
Pagrindinės jo vystymo problemos yra kelios.Visų pirma- tai keliamas pakylančių lėktuvų garsas virš miesto.
Labas rytas, sveikinuosi su Lietuvos sakalais, apytikriai nuo 5.45 iki 6.15 kiekvieną dieną šiltuoju metų laiku.Labanktis, kreipiuos, apytikriai 23.30 iki 24.00. Kažkodėl užvakar, vienam iš jų teko palinkėti labos nakties 0.45, gal buvo atidėtas reisas.
Negali sakyti, kad lėktuvų skleidžiamas garsas būtų nepakeliamas, bet kai klausa jį „pagauna“ pastarasis, skirtingu įntensyvumu, juntamas iki 60 sekundžių.Tai čia, virš mano galvos Baltupiuose, o ką girdi Liepkalnis, Antakalnis, Žirmūnai, esantys arčiau pakilimo tako?
Kita bėda, kuri, reikia pripažinti sumažėjo, atsiradus pietiniam apvažiavimui, tuo pačiu išvadavusiam Vilniaus centrą nuo iš rytinių ir vakarinių Lietuvos regionų atvykstančių į oro uostą keleivių. Tačiau visas Vilniaus centras, jo miegamieji rajonai, visa šiaurinė Lietuva, „surišti“ su oro uostu plonyčiu, vienos miesto gatvės pločio, traktu. Platint jį, ypatingai nuo miesto centro iki Naujininkų, nėra galimybių. Juo labiau, kad pagrindinė magistralė – miesto centras – oro uostas reikalauja ir reikalaus naujo, kokybiško užstatymo, „kad galima jaustis modernioje šalyje“. O toks užstatymas, iš tiesų būtinas, ne tik privalės radikaliai pagerinti svarbios magistralės vizualinį vaizdą, bet ir pritrauks naujus transporto srautus, tiesiogiai nesusietus su oro uosto funkcija.
Manau, kad kylant lėktuvui, keleivių atsisveikinimas su Vilniumi taip pat nėra malonus, kai keliasdešimties metrų aukštyje, tenka praskristi virš Liepynės kapinių. Ypatingai pataikant į kokio piliečio laidojimo procesą. Dalyvavau, kai kunigas šventino kapą, o virš mūsų galvų, viena pusė lėktuvo keleivių, susirūpinusiais veidas kylo į dangų. Čia – perkeltine prasme.
Būdamas nuoseklus prof. K. Šešelgio Lietuvos urbanistinio- decentralizuoto plano fanatas, visomis progomis bandau pasakyti apie tai, kad gyvybinga valstybė, tai ne vienas miestas ir periferija… Galų gale ir vilniečiams tūrėtų nusibosti vis ilgėjantis laikas transporto kamščiuose, vis plintantis aplinkinis, užmiestinis užstatymas, be jokios infrastruktūros ir ten gyvenančių-miegančių aptarnavimas miesto galimybėmis.
Todėl, vienos funkcijos- Lietuvos tarptautinio oro uosto iškėlimas iš Vilniaus, juo labiau, kalbant apie galimą jo tolimesnę plėtrą yra logiškas. Logiškas, jeigu norime statyti ne patį brangiausią, kaip “independentas“, o protingą, tokį, kuriam galim panaudoti jau sukūrtą infrastruktūrą, kurio dislokacija Lietuvos žemėlapyje – centristinė ir kurio kasdieninė veikla netrukdys aplinkinei faunai.
Akivaizdu, kad tai Kaunas, turintis minėtus privalumus, kur kas geresnius nei Vilnius, ryšius su visa Lietuva, o papildoma maždaug 12 km geležinkelio atšaka nuo Pravieniškių tiesiai į Karmėlavos oro uostą , valstybine žeme [A.Gučo konsultacija], įvertinant žadamus greičius, padarys ryšį su Vilniumi, laiko požiūriu priimtiną tarptautiniams standartams.Dar vienas labai svarbus argumentas Kauno naudai,tai ilgiausias ir puikios kokybės pakilimo takas, pajėgus priimti bet kurį, šiuo metu pasaulyje skraidantį aparatą. Kiek kainuoja tokio tako įrengimas, tiksliai nežinau, bet aišku, kad labai, labai daug.
Bet kokia siūloma alternatyva Kaunui – afera, už kurią vėl reikės mokėti visiems, o pasipelnyti –kai kuriems. Gal jau užteks?
Žinoma tai turi analizuoti valstybės bendrasis planas, turim susivokti, ar teisus „ briuseliniai orakulai“, kad su savo atkovota nepriklausomybe, nepajėgėme susitvarkyti ir esame išmirštanti tauta. Tada ne oro uostams reikia teritorijų, o kapinėms? Tiesą sakant, joms puikiai tiks nebereikalingos oro uostų teritorijos.
O galgi, profesionaliai pasiruošę ir tikrai sugrižę iš geriausių pasaulio politinių mokslų universitetų, tautiškai nusiteikę „ProPatrijos“ vaikinai, iš tiesų mato amžiną Lietuvos egzistavimo galimybę, kaip kad bando nuraminti mano anūkėlis…
Tada ir oro uostai liks, ir stovės ten, kur reikia, ir Vilniaus oro uostas, apvalytas nuo reklaminių šiukšlių, nuo perdėto ir nepagristo komercializavimo, liks. Liks, kaip reprezentacinis valstybės oro uostas, nepaisant, kad „profesionalams“ jis neatrodo gražus. Bet jis iš tiesų yra unikalus, apjungiantis dvi sistemas su savo laikmečio stilistika. Deja negaliu pateikti įrodymo, galite patikėti žodžiu, arba nepatikėti – architektas, Pasaulio lietuvių architektų sąjungos pirmininkas, šviesios atminties Albertas Kerelis pasakė : “Žinai, tokių oro uostų, kaip jūsų naujasis, gali rasti dažnam Amerikos kaime, bet šitoje jungtyje su senuoju, gal vienintelis pasaulyje“. Tie kurie nepatikėjot, prieš griaunant, ar ką nors „inovatyviai“ sumanę, nepatingėkit paklausti ne ministrų, ne „profesionalių“ valdininkų nuomonės, o iš to duoną valgančių architektų. Jeigu reikia regalijų – kreipkitės į Nacionalinės ar Vyriausybės premijų laureatus – jų, architektų, greit bus dešimt.
Sumažinus Vilniaus oro uosto apkrovimą iki kokio vieno milijono keleivių per metus, reikės apvalančios ir funkcinės rekonstrukcijos. Manau, kad galima bus apseiti ir be dviaukščių keleivių galerijų, kurios pagrįstai nervina atvykstančius. Dalį naujojo terminalo būtų galima skirti VIP reikmėms, nes dabartinis, tam skirtas korpusas, iš tikrųjų yra už architektūros ribų. Ir žinoma aikštė- pirmasis žingsnis atvykstant ir paskutinis išvykstant… Jos sprendiniai, atsižvelgiant į emocinę jos svarbą, buvo pateikti jau prieš daugiau nei dvidešimtmetį, su tvarkinga geometrija, su skaidriu- antruoju, senojo korpuso fasadu, ir su dekoratyvinu akcentu-gal ant aukštos kolonos, dangaus fone, stovinčiu šventuoju Kristoforu su kūdikiu ant peties, ar dekoratyviu „Skrydžiu“.
O visą kitą į Kauną.Šiandien, prigaminę per penkis tūkstančius architektų, mes tikrai turime iš ko pasirinkti, įvariose jų kartose yra labai talentingų. Kaune iš tiesų yra nevaržančios galimybės pasiekti reprezentatyvų ir efektingą rezultatą.
Vienu žodžiu, atsisukit į tikruosius profesionalus- jie pasirengę ir nuoširdžiai „drožia sveikatą už lentos“ [K.Pempės architektūrinės veiklos apibrėžimas] ir drožia ją vardan Tos. LV
