DVI BĖDOS KAUNE (I) Pirmoji- jau įvykusi

„Vienybės aikštė“- per pusamžį įaugusi į miestiečių sąmonę, harmoninga geriausiai laikmečio architektūros stilistikai, kuri savo ruožtu sugebėjo pakankamai pagarbiai prisiderinti prie ikoninės aikštės aplink V.Dubeneckio šedevrą. Ikoninės tiek istoriškai, tiek architektūriškai, kas šiam straipsneliui svarbiausia. Buvusi „Vienybės aikštė“, (S. Bartusevičius, V. Stauskas) nors ir sudurta iš dviejų dalių, ir iš Continue Reading

Prezidentų alėja Amžinybėje

Natūralu, kad gyvenimas mus įpareigoja ne tik patiems „atkakliai gyventi iki mirties“-tai J.Chittister savo knygoje „Metų dovana“ apibūdina kaip „gal būt vieną didžiausių dorybių gyvenime“, bet ir pasirūpinti mus palikusiais… Žinia lietuvaičiai mėgsta rodyti savo meilę išėjusiems, matyt vildamiesi bent kiek išpirkti savo kaltes, prieš tai pastoviai trumpinę mylimų žmonių Continue Reading

Švento Jokūbo konkursas

Jėzui su mokiniais keliaujant į Jeruzalę, Vieno Samarijos kaimo gyventojai Nesutiko jų priimti nakvynei. Pasipiktinę broliai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti“. Jėzui įsiterpus viskas nurimo. Norisi tikėti, kad po mūsų „glaudaus“ prisilietimo prie Šv. Jokūbo šventyklos, „griaustinio vaikai“, taip Continue Reading

Pirmas žingsnis žengtas

Pradžiai keli žodžiai istorijai. Nebūtų šiandien realių žingsnių TAUTOS namų gimimo procese, jeigu 1992 metais nebūtų susiformavusi TAUTOS namų Santara, kurios pagrindinis variklis, organizatorius ir steigėjas žinomas literatas, vertėjas, teatro veikėjas, nenuilstantis lietuvybės puoselėtojas Antanas Gudelis. TAUTOS namų Santaros garbės pirmininkais savo laiku buvo šviesios atminties Justinas Marcinkevičius, Algimantas Nasvytis, Continue Reading

„Vytis“ su mumis?

Gražaus būrio Lietuvos visuomenininkų, įsteigusių „Vyčio“ fondą, siekiant pastatyti Lukiškių aikštėje monumentą „Laisvės kovoms“, organizuotame konkurse dalyvavo žymūs Lietuvos skulptoriai. Pateikti darbai buvo iš tiesų įdomūs, skirtingai interpretavę heraldinį Vytį, atskleidę modernias didžiojo simbolio raiškos galimybes su savita nuotaika, plastika. Šiuos žymių menininkų kūrinius buvo galima pastatyti ne tik Vilniuje… Continue Reading

Talentingasis nelaimelis Petras Cvirka. Antra dalis

Miesto struktūroje, ypatingai sename, jo kapiliarai – gatvės, suformuotos glaudžiu, ištisiniu užstatymu, persipinančiu kraigais, langų ritmika, spalvomis, kartais sutrūksta. Kartais atsitiktinėse vietose, kartais,kai profesionalas ima matyti visumą, tas trūkis, virtęs žaliuoju įntarpu- skveru, sodu, parku, tampa ne mažesne vertybe nei ribojantys juos pastatai. Nereikia melstis kiekvienam medžiui miestų struktūroje, kurie Continue Reading

Talentingasis nelaimelis Petras Cvirka. Pirma dalis

„Pirmosios spalio dienos buvo šiltos, švelnios ir žemė vis dar spėjo sugerti lietų, nepalikdama didesnių balų. Rytais po laukus ilgai klaidžiojo rūkas. Priešpiečiais jis dideliu baltu mūru sustodavo ties Nemuno slėniu ir išnykdavo skalaujamas vėjo. Buvo gaudu, toli matyti ir perregimos girios sunkiai slėpė užklydusį paukštį. Vienišas klevas Klangių palaukėje, Continue Reading

Lietuvos oro uostai. III dalis

Buvo laikai, jau man būnant jaunu žmogumi, reiškia daugiau nei prieš pusę amžiaus, kai mėlynųjų padangių laineriai AN-2, dažniausiai liaudyje vadinami „kukuruznikais“ skraidino mus iš Vilniaus ir Kauno į Palangą, o gal ir į Klaipėdą. Ir kažkuriuo metu, besivystant oro transportui, buvo padaryta esminė klaida. Tolimesniam pajūrio oro uosto vystymui Continue Reading

Lietuvos oro uostai. II dalis

Galimos aferos monitoringas. Kaip jau minėjau pirmoje dalyje, buvusioji vyriausybė tarsi pati atitoko nuo “konceptualių“ bandymų, nugriovus sovietinio palikimo korpusą, suteikti Vilniaus oro uostui, blizganti –suprask modernų vaizdą. Pritariu, kad iš tiesų reikia ieškoti naujo sprendimo- pagrindiniam valstybės oro uostui. Kodėl reikia atsitraukti iš jo dislokacijos Vilniuje? Nebekalbėkim jau apie Continue Reading

Lietuvos oro uostai. I dalis

Galimos aferos monitoringas Kaip dažnai nutinka mūsų valstybėje, valdomoje “profesionalų“, inovatyvios įdėjos kyla iš tų valdininkų, kurie mano esą profesionalai, bet iš tiesų tai yra tik jų pačių nuomonė apie savę. Pakeisti ją, beveik neįmanoma, o kartais ir nebereikia, nes profesionalai apčiuopę pelningesnį problemos sprendimo varijantą, patys suskumba ją keisti. Continue Reading